Kad pacientai jaustųsi saugiau: VASPVT patirties semiasi iš Europos šalių
Kaip užtikrinti, kad pacientų sauga būtų ne tik teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, bet ir kasdienė sveikatos priežiūros įstaigų praktika? Kaip pastebėti galimas rizikas dar prieš joms virstant skaudžiomis klaidomis? Šie klausimai šią savaitę aptariami Atėnuose vykstančioje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rudens mokykloje, kurioje kartu su kolegomis iš kitų Europos šalių dalyvauja ir dvi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) atstovės.
Į Graikijos sostinę susirinkę sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų saugos specialistai, ekspertai bei sveikatos politikos formuotojai dalijasi patirtimi, kaip gerinti sveikatos priežiūros paslaugas ir mažinti pacientams kylančias rizikas. Kalbama ne tik apie tai, kokie reikalavimai turėtų būti keliami gydymo įstaigoms, bet ir apie tai, kas iš tiesų lemia paciento saugumą.
Juk net ir tinkamai atlikta gydymo procedūra savaime dar nereiškia kokybiškos sveikatos priežiūros. Ne mažiau svarbu, ar laiku pastebėti sveikatos būklės pokyčiai, ar sklandžiai bendradarbiavo skirtingi specialistai, ar pacientas gavo jam suprantamą informaciją ir ar suteikta pagalba iš tiesų pagerino jo sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Viena svarbiausių mokymų temų – kaip išvengti situacijų, kai pacientas nukenčia dėl klaidų, kurioms buvo galima užkirsti kelią.
Kitų šalių patirtis rodo, kad pacientų sauga priklauso ne vien nuo atskiro specialisto kompetencijos. Didelę reikšmę turi ir tai, kaip organizuojamas darbas gydymo įstaigoje, kaip perduodama informacija, ar darbuotojai nebijo pranešti apie pastebėtas problemas ir ar iš jų mokomasi.
„Pacientų sauga prasideda gerokai anksčiau, nei įvyksta nepageidaujamas įvykis. Svarbiausia laiku pastebėti, kur gali kilti rizika, ir imtis veiksmų, kad žmogus apskritai nenukentėtų. Todėl mums ypač įdomu, kaip kitose šalyse pavyksta pereiti nuo klaidų nustatymo prie jų prevencijos ir kokie sprendimai duoda apčiuopiamų rezultatų“, – sako mokymuose dalyvaujanti VASPVT Pacientų teisių ir paslaugų kokybės skyriaus patarėja Ilona Šakienė.
Ši tema aktuali ir Lietuvai. VASPVT, vykdydama sveikatos priežiūros įstaigų veiklos priežiūrą, vertina, kaip laikomasi nustatytų paslaugų kokybės ir saugos reikalavimų. Tačiau vien nustatyti neatitiktis nepakanka. Ne mažiau svarbu suprasti, kodėl jos atsiranda, kas gali padėti išvengti pasikartojančių problemų ir kaip paskatinti gydymo įstaigas pačias nuolat rūpintis teikiamų paslaugų kokybe. Atėnuose pristatomi praktiniai skirtingų šalių pavyzdžiai VASPVT specialistėms suteikia galimybę įvertinti, kokius pacientų saugos rizikų atpažinimo, kokybės vertinimo ar prevencijos metodus būtų galima pritaikyti Lietuvoje.
Diskusijose neaplenkiami ir sveikatos priežiūros šiandieniniai iššūkiai. Senėjanti visuomenė, daugėjantys lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, vis plačiau taikomos skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas keičia tiek pacientų poreikius, tiek gydymo įstaigų darbą. Todėl vis daugiau dėmesio tenka ne tik naujų galimybių paieškai, bet ir klausimui, kaip užtikrinti, kad šie pokyčiai būtų saugūs pacientams.
Iš PSO rudens mokyklos VASPVT atstovės parsiveš ne tik naujų žinių, bet ir galimybę į kasdienius Tarnybos veiklos procesus pažvelgti iš platesnės perspektyvos. Kitų šalių išbandyti sprendimai gali tapti pagrindu tobulinti pacientų saugos užtikrinimo praktiką Lietuvoje. Paklausta, kuri kitų šalių taikoma praktika jai pasirodė vertingiausia ir galėtų būti pritaikyta Lietuvoje, Ilona Šakienė atsakė:
„Manau, kad pacientų sauga yra nuolatinis procesas, o ne galutinė stotelė. Pasaulyje nėra šalies, kuri būtų visiškai išsprendusi šį klausimą. Vis dėlto, analizuojant dabartinę situaciją, išryškėja viena esminė sisteminė problema – esame linkę sutelkti dėmesį į produktą, o ne į paslaugą. Įsigyti moderniausią įrangą ar sukurti paslaugos teikimo algoritmą yra lengviausia dalis. Tikrasis iššūkis – užtikrinti, kad ši įranga ir algoritmai būtų tinkamai integruoti į paciento kelią sveikatos priežiūros sistemoje. Svarbu ne tik tai, kokias priemones turime, bet ir kaip jos naudojamos, kaip bendraujama su pacientu, valdomos rizikos ir užtikrinamas grįžtamasis ryšys.“
Atnaujinimo data: 2026-10-21
Taip pat skaitykite:
Visos sveikatos priežiūros įstaigos privalo vykdyti vidaus medicinos auditą
Saugi sveikatos priežiūra – bendras paciento ir sveikatos priežiūros specialisto rūpestis