PSO: pacientų saugos stoka – tarp dešimties dažniausių mirties ir negalios priežasčių pasaulyje
Sveikatos politikai, medikų visuomenė, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, draudikai bei pacientų atstovai nacionaliniu lygiu bendrai sutaria, kad pacientų sauga ypatingai svarbi sveikatos priežiūros sistemoje, tai vis labiau pripažįstama ir tarptautiniu lygmeniu.
2016 m. pirmasis pasaulinis lyderių susitikimas dėl pacientų saugos vyko Londone, Didžiosios Britanijos sveikatos ministro Jeremy Hunt iniciatyva. Kadangi susitikimas buvo sėkmingas bei rezultatyvus, dviejų vedančių valstybių pacientų saugos srityje ministrai nusprendė tai tęsti. Ši iniciatyva, lyderiaujant PSO, peraugo į kasmetinį Pasaulio ministrų susitikimą dėl pacientų saugos: 2017 m. antrasis susitikimas įvyko Bonoje, 2018 m. trečiasis – Tokijuje, 2019 m. ketvirtasis – Jeddah (Saudo Arabija). Pasauliniai ministrų susitikimai dėl pacientų saugos veikia kaip diskusijų, žinių bei gerosios praktikos apsikeitimo platforma.
Šiemet Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos atstovai Montreux, Šveicarijoje dalyvavo penktajame kasmetiniame Pasaulio ministrų susitikime dėl pacientų saugos. Susitikimo devizas – „Mažiau žalos, geresnė priežiūra – nuo sprendimo iki įgyvendinimo".(Less Harm, Better Care – from Resolution to Implementation).
Renginyje dalyvavo daugiau nei 600 dalyvių iš 80 šalių. Kviesdamas į renginį Šveicarijos Konfederacijos prezidentas Alain‘as Berset‘as teigė kad pacientų sauga yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema, susijusi su visomis sveikatos sistemomis visame pasaulyje. „Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, „nepageidaujami įvykiai“, kuriuos sukelia pacientų saugos stoka, yra tarp dešimties dažniausių mirties ir negalios priežasčių visame pasaulyje. Didelės dalies šių incidentų galima išvengti“, – pažymėjo prezidentas.
Kalbėti apie pacientų saugą, paslaugų kokybę bei klaidas medicinoje pasaulyje pradėta dar 1999 m., kuomet Amerikos medicinos institutas išspausdino žymųjį pranešimą „Klysti yra žmogiška“. Nuo to laiko, praėjus daugiau nei 20 metų, statistiniai duomenys – baugina. Dabar jau žinoma, kad pacientų patiriama žala dėl nesaugios sveikatos priežiūros yra viena iš 10 pagrindinių mirties ir neįgalumo priežasčių pasaulyje. Nepageidaujami įvykiai sveikatos sektoriuje sukelia milžinišką ekonominę naštą. PSO duomenimis, tikimybė patekti į nelaimingą atsitikimą aviacijoje 2022 m. buvo tik 1 iš 11 mln., tuo tarpu net vienas iš 7 hospitalizuotų pacientų patiria medicininę klaidą, o 1 iš 10 – žalą stacionarinio gydymo metu. Yra paskaičiuota, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse registruojami 134 mln. nepageidaujamų įvykių sukelia 2.6 mln. mirčių ir ši žala vertinama 2 trilijonais JAV dolerių per metus. Net 15 proc. ligoninių dideles pajamas gaunančiose šalyse yra išimtinai skirtos neutralizuoti nepageidaujamų įvykių pasekmes.
5 proc. pacientų galėtų išvengti žalos dėl netinkamai skiriamų vaistų
Klaidos, susijusios su vaistais, yra dar viena ypač opi problema. Skaičiuojama, jog vienas iš 20 pacientų patiria išvengiamą žalą dėl vaistų klaidų, kuomet neteisingai parenkamos dozės, vartojimo režimas, pateikiami neaiškūs nurodymai pacientui dėl jų vartojimo ir kt. Tokie atvejai sudaro net 50 proc. bendrų žalos atvejų. Pasauliniu mastu metinės skaičiuojamos išlaidos, susijusios su vaistų klaidomis, taip pat yra milžiniškos – kasmet 42 milijardai JAV dolerių, tai sudaro 1 proc. bendrų išlaidų sveikatos sistemai.
Diagnostikos klaidos yra brangios: dėl to daugėja papildomų, nepagrįstų vizitų pas gydytojus, klaidingo gydymo atvejų, perteklinių tyrimų ir procedūrų bei pakartotinių hospitalizavimų. Klaidos ambulatorinėje grandyje sąlygoja perteklines hospitalizacijas – daugiau nei 7 mln. papildomų stacionarinio gydymo atvejų vien EBPO šalyse.
Hospitalinės infekcijos, antimikrobinis atsparumas ir nepageidaujami įvykiai, jų sąlygotos pacientų mirtys, jau vadinami tyliąja pandemija (Silent pandemic). Tačiau pati paradoksaliausia žinia yra ta, kad net 80 proc. žalos atvejų galima buvo išvengti.
Siūlomi sprendimai – puoselėti pacientų saugos kultūrą ir partnerystętarp medikų ir pacientų
PSO, EBPO, Pasaulio sveikatos asamblėja imasi globalių iniciatyvų ir konkrečių veiksmų spręsti šią milžinišką pacientų saugos problemą. Pasaulio sveikatos asamblėja 2019 m. priėmė rezoliuciją WHA72.6 “Global action on Patient safety“, kuria paskatino šalis visų pirma pripažinti pacientų saugą sveikatos sektoriaus prioritetine sritimi. Suteikiant šiai temai ypatingą reikšmę, rugsėjo 17 d. buvo paskelbta Pasauline pacientų saugos diena. 2021 m. 74-oji Pasaulio sveikatos asamblėja patvirtino Visuotinį pacientų saugos veiksmų planą 2021–2030, (Global Patient Safety Action Plan) kuriame numatė 7 strateginius tikslus ir 35 priemones jiems įgyvendinti.Priėmus Visuotinį pacientų saugos veiksmų planą, šalims buvo nustatyta gera strateginė kryptis, kaip eliminuoti išvengiamą žalą sveikatos priežiūros srityje ir pagerinti pacientų saugą įvairiose praktikos srityse. Planas numato nacionalinio ir tarptautinio lygmens iniciatyvų bei darbo tarp suinteresuotųjų pusių 10 metų kelią pacientų saugos gerinimo link visame pasaulyje. Plano įgyvendinimas bus stebimas kas dvejus metus iki 2031 m.. Lietuva šiemet jau teikė ataskaitą apie konkrečių priemonių įgyvendinimą.
Susitikime buvo patvirtinta Montreux chartija dėl pacientų saugos „Montreux Charter on Patient Safety – “Less Harm, Better Care – from Resolution to Implementation”. Susitikimo dalyviai aptarė pasiekimus, iššūkius, prioritetus ir būtinus veiksmus pasauliniu lygmeniu, vieningai sutardami, kad pacientų patiriama žala sveikatos priežiūros įstaigose yra neatidėliotinai spręstina problema visose šalyse. Įvertinus pasiekimus, pripažinta, jog buvo pasiektas žymus progresas pacientų saugos srityje – nuo įvardijimo bei pripažinimo apie išvengiamos žalos sukeliamą naštą iki strateginių, koordinuotų ir konkrečių veiksmų stiprinti pacientų saugą. Susitikime akcentuota, kad, nepaisant progreso, vis dar išlieka spragų ir reikia dėti dar daugiau pastangų, kad pacientai gautų saugias ir aukštos kokybės paslaugas. „Žinojimo spragos“ mažėja, bet atėjo laikas mažinti „įgyvendinimo spragas“. Bendradarbiavimas pasauliniu lygmeniu, mokymasis, pacientų saugos priemonių įgyvendinimo koordinavimas yra kertinis ir turi būti palaikomas valstybės.
Susitikimo metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pacientų saugos kultūros puoselėjimui organizacijose, pristatant gerosios praktikos pavyzdžius, šalių patirtį, įgyvendinant tarptautinius modelius, įdiegiant kontrolinius lapus. Akcentuojama aktyvaus pacientų dalyvavimo paslaugų teikimo procese ir sprendimų priėmime svarba, pacientų saugos temų įtraukimas į sveikatos priežiūros specialistų mokymo programas. Pranešėjai atkreipė dėmesį į tai, kad nemažoje dalyje sričių, pvz.: aviacijoje, naftos ir dujų išgavimo kompanijose, branduolinėje energetikoje ir kt., jau seniai taikomos įvairios saugos priemonės, todėl stebina tai, kad medicinoje, kur gelbstimos žmogaus gyvybės, tam vis dar skiriamas pernelyg mažas dėmesys, naudojama per mažai instrumentų pacientų saugai užtikrinti. Pacientų saugos gerinimui akivaizdžią įtaką turi aktyvus nepageidaujamų įvykių registravimas, jų išsami analizė ir mokymasis iš klaidų bei priemonių kūrimas joms išvengti, sveikatos priežiūros specialistų įgalinimas veikti ne kaltinančioje aplinkoje, lyderystė visuose paslaugų teikimo lygmenyse.
Tiek ekspertų lygmenyje, tiek bendrose diskusijose buvo pažymima pacientų įtraukimo, dalyvavimo jų diagnostikoje bei gydyme, ligoninės vadovybės sprendimų priėmime svarba. Nepertraukiamas pacientų saugos gerinimas galimas tik jei pacientai, jų artimieji ir sveikatos priežiūros specialistai veiks kaip partneriai. Ne tik pacientų organizacijų atstovai, bet ir sveikatos priežiūros vadovai/vadybininkai pripažįsta, kad aktyvus pacientų dalyvavimas jų pačių gydyme koreguoja pacientų saugos aspektus. Informacija, kurią suteikia pacientai ir gaunamas iš jų grįžtamasis ryšys yra nepakeičiami ir padeda išvengti klaidų medicinoje. Pacientų įtraukimas organizaciniame įstaigos lygmenyje padeda vadovams sukurti saugesnę aplinką ir didina pacientų saugą.
Geroji praktika
Akreditavimo tarnybos atstovai turėjo galimybę išsamiau susipažinti su Vokietijos 2021–2024 m. Vaistų saugos planu, kurio pirmosios iniciatyvos šalyje pradėtos dar 2005 m. ir jau 15 metų įvairiomis priemonėmis nuosekliai vystomos. Veiksmų plane, kurį įgyvendina Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija kartu su koordinacine grupe ir kompetentingomis institucijomis, numatytos priemonės yra skirtos pagerinti vaistų išrašymo, paskyrimo, administravimo ir priežiūros procesus. Viena iš įgyvendinamų priemonių yra „look-alike – sound-alike“ vaistų pavadinimų, ženklinimo ir pakuočių srityje. Vykdant projektą kartu su Nyderlandais, Austrija ir Norvegija, 2021 m. buvo įdiegta „Kinderformularum“ duomenų bazė, veikianti kaip vaistų saugos įrankis ir padedanti priimti saugios terapijos sprendimus. Duomenų bazėje yra visa aktuali įrodymais pagrįstos medicinos informacija, susijusi su farmakoterapijos sauga ir efektyvumu pediatrijoje. Vaistų monogramos apima reikalingą informaciją apie rinkodaros leidimus, dozuočių rekomendacijas, nepageidaujamas reakcijas į vaistus bei jų sąveiką. Vokietijoje vaistų saugos programa yra įtraukta į sveikatos priežiūros specialistų mokymo programas, šalyje toliau vystomi vaistų saugos moksliniai projektai. Vaistų sauga iš esmės sprendžiama per sveikatos paslaugų skaitmenizavimą. Vokietijos atstovai pažymėjo, jog gerinant vaistų saugos sritį yra labai svarbus politinis ir institucinis palaikymas, nes tai tiesiogiai susiję su jų šalies bendru pacientų saugumu.
Didelio susidomėjimo sulaukė Australijos pristatyta elektroninė vaistų administravimo sistema. Australų nuomone, atsižvelgiant į IT pažangą, su vaistų paskyrimu susijusios klaidos galėtų būti paprasčiau valdomos ir lengviausiai išvengiamos. Dalyviams buvo pristatyta vienos didžiausių vaikų ligoninės, kurioje buvo įdiegta elektroninė vaistų administravimo sistema, atsisakant popierinių vaistų paskyrimo lapų pildymo, atvejo analizė. Vertindami naujos sistemos įtaką vaistų paskyrimo klaidoms, iškilusias nenumatytas pasekmes, auditoriai pastebėjo, kad pirmąsias 70 sistemos veikimo dienų nebuvo pastebėtas aiškus klaidų mažėjimas, kuris buvo aiškinamas adaptacija prie naujovių ir ja sąlygotų naujų klaidų. Tačiau jau po 12 mėn. naudojimosi sistema, vaistų saugos klaidų sumažėjo ženkliai – 36 proc., lyginant su ranka atliekamais paskyrimais popieriniuose medicinos dokumentuose. Visgi sistema turėjo ir netikėtumų, kuomet buvo aptiktos IT sistemos funkcionalumo ir dizaino sukeltos klaidos. Pranešėja pateikė išvadą, kad, nors trumpajame periode ir atsiranda padidintų pacientų saugos rizikų, elektroninė vaistų administravimo sistema ženkliai sumažina su vaistais susijusių klaidų ir žalos pacientams atvejų skaičių ir akcentavo, kad esminis dalykas yra nuolatinė sistemos priežiūra ir jos tobulinimas.
COVID-19 ir pacientų sauga
EBPO atstovas Niek Klazinga savo pranešime apie efektyvų pacientų saugos valdymą akcentavo, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu kai kurių šalių visuomenėse buvo pastebimas pasitikėjimo sveikatos apsauga kritimas. Sumažėjo tikėjimas, kad valstybė ir sveikatos apsaugos sistema pajėgi suvaldyti krizę ir priimti reikiamą politiką. Atlikus apklausas, nustatyta, kad tik 37 proc. respondentų tikėjo valstybinių institucijų teikiama informacija apie COVID-19 infekciją. Daugiau nei pusė nepasiskiepijusių grindė savo sprendimą nesiskiepyti nepageidaujamais vakcinos reiškiniais. Pasitikėjimas farmacijos industrija krito 5 proc. Dauguma šalių pažymėjo, kad kasdienės kokybės ir saugos priemonės buvo pristabdytos, nepageidaujamų įvykių registravimo intensyvumas ženkliai sumažėjo. Duomenys apie pacientų saugos įvykius pandemijos laikotarpiu, pvz. hospitalines infekcijas, išlieka vis dar sunkiai prieinami. Tačiau akivaizdu, kad COVID-19 pacientai buvo žymiai labiau (iki 35 proc.) pažeidžiami hospitalinių infekcijų dėl ilgesnės hospitalizacijos nei kiti. Ne COVID-19 pacientai pandemijos laikotarpiu patyrė daugiau nei įprastai nepageidaujamų įvykių. Jungtinės Karalystės duomenys rodo, kad pandemijos laikotarpiu paliktų svetimkūnių skaičius neįprastai išaugo ir toks niekada nebuvo fiksuotas jau pastaruosius 20 metų. Taip pat ryškiai sumažėjo planinių paslaugų apimtys – klubo sąnario keitimo operacijų skaičius sumažėjo 16 proc., o kelio sąnario net 26 proc. Nesavalaikės sveikatos priežiūros paslaugos sukėlė rimtas rizikas pacientų saugos srityje. Nustatyta, kad pandemija turėjo neigiamą įtaką ir medicinos personalui – net 11-oje aukšto lygio pajamų šalių daugelis gydytojų patyrė perdegimo sindromą ir tai turėjo įtakos teikiamų paslaugų kokybei. Tačiau pandemija išryškino telemedicinos svarbą ir paskatino jos naudojimą.
Sistema žmogui, ar žmogus sistemai?
Susitikimo metu teko išgirsti apie naują tyrimų sritį – įgyvendinimo mokslą (Implementation science). Įgyvendinimo mokslas – tai mokslinių metodų, skatinančių sėkmingą mokslinių tyrimų išvadų ir kitos įrodymais pagrįstos praktikos perėmimą į įprastinę praktiką tyrimas. Šioje srityje svarbus tampa požiūris į žmogiškuosius veiksnius: siekiama pritaikyti veiklos būdus prie žmonių, tokių, kokie jie yra, o ne prie tokių, kokių mes norėtume. Kitaip tariant, sistemos turi būti pritaikomos žmonėms, o ne tikimasi, kad žmonės prisitaikys prie sistemų. Nepageidaujamus įvykius dažnai sukelia aplaidumas (asmenys / komandos elgiasi netinkamai) arba netinkami pavedimai / įgaliojimai (asmenys / komandos daro netinkamus dalykus). Todėl siekiant pagerinti pacientų saugą, pagrindiniai veikėjai turi pakeisti savo elgesį. Šios srities mokslininkai kuria įrodymais pagrįstas praktines priemones, skirtas sveikatos sistemoms ir pacientų saugai palaikyti.
„Vis dar reikia stiprinti pacientų saugą ir didinti informuotumą suteikiant šiai problemai prioritetą visuose sveikatos priežiūros sistemos lygmenyse. Taip pat labai svarbūs tokie pagrindiniai pacientų saugos gerinimo elementai, kaip pacientų įgalinimas, sveikatos priežiūros darbuotojų vaidmens ir gebėjimų stiprinimas, šio klausimo kaip prioriteto iškėlimas formuojant politiką bei skaitmeninių išteklių tam spręsti naudojimas“, – susitikimo metu savo kalboje pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Atnaujinimo data: 2023-05-11
Taip pat skaitykite:
Bendrosios praktikos slaugytojai kviečiami susipažinti su licencijuojamos veiklos priežiūros tvarka
VASPVT darbuotojų susirinkime – dėmesys skaitmenizacijai, klientų patirčiai ir komandos stiprinimui
PSO organizuotame susitikime VASPVT dalinosi ekspertine patirtimi
Studentams pristatyta VASPVT veikla ir svarba sveikatos sistemoje